Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos 66- ųjų metinių minėjimas Minaičiuose

2015 m. vasario 15 d., sekmadienį, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Radviliškio rajono savivaldybė organizavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos 66-ųjų metinių minėjimą.
Renginys prasidėjo 12 val. Radviliškio rajone Grinkiškio seniūnijos Minaičių kaimo Miknių-Petrėčių sodyboje įrengtame Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo memoriale. Dalyvavome ir mes, Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio gimnazijos atstovai: gimnazijos direktorius A.Armalis, I.Budrienė, mokytojos K.Gotautienė, R.Pešelienė, V.Kučinskienė, mokiniai V.Klapatauskaitė, D.Sireikis, I.Gadliauskaitė, O.Juškutė, E.Macevičiūtė, L.Želvytė, V.Kumetaitė, patys mažiausieji - J. Gotautas ir Ž. Gotautaitė.

Renginyje  dalyvavo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Šiaulių įgulos vadas plk. V. Raklevičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė T.B. Burauskaitė, Radviliškio rajono meras D. Brazys, Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų iš JAV, Italijos ir Lenkijos atstovai, kariai savanoriai, šauliai, visuomenė. Iškilmingo renginio metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iššovė pagarbos salves ir padėjo prie paminklo gėlių. Karinių oro pajėgų orlaivis savo skrydžiu pasveikino visus susirinkusius. Minėjimo dalyviams koncertavo Radviliškio miesto kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras „Versmė“, Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijos vokalinė grupė. Pasibaigus oficialiajai renginio daliai, šventės dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše ir arbata. Norintieji galėjo apžiūrėti ekspoziciją „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ ir atstatytą partizanų bunkerį, kuriame 1949 m. vasario 16 d. ir buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracija.

 Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracija buvo svarbiausias dokumentas, priimtas 1949 m. vykusio Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo metu. Vasario 10–20 dienomis Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje susirinkę partizanų atstovai iš visos Lietuvos nutarė ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu, suformavo aukščiausiąją partizanų vadovybę, apsvarstė pasipriešinimo programą, taktiką, sąjūdžio politinę, ideologinę, organizacinę ir kitą veiklą – iš viso net 23 klausimus. Vasario 16 d. priimta Deklaracija patvirtino partizanų siekį atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę ir įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, pripažino šį dokumentą Lietuvos valstybės teisės aktu.

Skulptorius Jonas Jagėla savo sukurtame paminkle įamžino visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų – Jono Žemaičio-Vytauto, Aleksandro Grybino-Fausto, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Broniaus Liesio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Adolfo Ramanausko-Vanago ir Petro Bartkaus-Žadgailos vardus. Į dangų iš paminklo stiebiasi eglės, simbolizuojančios mišką, partizanų prieglobstį, jų motinų gėlą ir ilgesį.

Sprendėme ir gimnazijos šauliškus reikalus. Gimnazijos direktorius A. Armalis susitiko su Lietuvos šaulių sąjungos vadu ats. pulkininku – leitenantu L. Gumbinu, Šiaulių 6 gen. P. Plechavičiaus rinktinės vadu S. Burškiu. Sutarta, kad vadas L. Gumbinas lankysis gimnazijoje, susitiks su mokiniais ir mokytojais, lankysis V. Pūtvio-Putvinskio gyvenimo ir veiklos vietose mūsų rajone. Ateityje numatomas sutarties pasirašymas tarp LŠS ir mūsų gimnazijos, kur mūsų mokykla įvardijama kaip bazinė Lietuvos šaulių sąjungos mokykla.

Parašė istorijos mokytoja metodininkė Violeta Kučinskienė