Žygis baidarėmis Kražantės upe

Birželio 19d. (penktadienis)

Baigėsi mokslo metai. Kaip ir buvo pažadėta, tiems mokiniams, kurie per šiuos metus pasieks puikių rezultatų moksle, bus dovanojamas dviejų dienų žygis baidarėmis. Šie mokiniai nusipelnė ypatingo dėmesio ir netradicinio apdovanojimo. Tad į žygį buvo pakviesti: Justina Levickytė (2G kl.), Klaudijus Virmauskas (1Ga kl.), Matas Raubickas (5 kl.), Mantas Molotokas (2G kl.), Šidlauskaitė Gabija (2G kl.), Lenkauskaitė Karolina (3G kl.), Nagevičiūtė Aistė (3G kl.), Regimantas Kasparas (6 kl.), Gabija Žilinskaitė (6 kl.), Kipras Merkelis (7 kl.), Gerardas Remeikis (8 kl.), Akvilė Mikalauskaitė (8 kl.), Gabija Mickutė (8 kl.) ir Pijus Valantukevičius (2G kl.). Juos lydėjo suaugusieji: direktorius Algimantas Armalis, mokytojos: Kristina Gotautienė, Romutė Pešeliene, Vilma Kaktytė ir vairuotojas Kazlauskas Romas.

Taigi, susirinkome, kad pasitarti dėl plaukimo baidarėmis. Direktorius – senas vilkas, žygius baidarėmis organizuojantis jau „n“ metų. Viskas paskaičiuota ir numatyta: maršrutas Kražantės upe nuo Tauragės – Šiaulių plento iki vietos, kur Kražantė įteka į Dubysą (apie 50 km.) Pasiskirstome pareigomis krante ir baidarėse. Kapitonai, bocmanai, jungos – tokia hierarchija. Kai kas pirmą kartą išgirdo tokias sąvokas kaip „overkilis“, „kilis“, „rėva“ ir kt. Direktorius išvardijo būtiniausių daiktų sąrašą, davė pradedantiesiems patarimų.

Birželio 21d. (sekmadienis)

Pasiruošimo diena. Lauke smarkiai lyja, o mes ieškome dar neseniai turistiniame žygyje naudotų daiktų: palapinių, miegmaišių, kepurių nuo saulės, šiltų rūbų. Ypatumas tas, kad dabar plauksime, taškysimės, maudysimės. Tad dar reikia maudymosi kostiumo, pirštinių (kad irklai nenutrintų rankų ir neatsirastų pūslių), kremo nuo saulės, tvirtų, vandens nepraleidžiančių maišų. Maistą, puodus, palapines, miegmaišius ir truputi malkų veš mokyklos autobusas. Šioks toks palengvinimas ir komforto elementas… Į baidarę pasiimsime tik būtiniausius daiktus: truputi maisto pietums, vaistinėlę, fotoaparatą, kas nori mobiliuosius, skraistes nuo lietaus ir puoduką vandeniui semti. Reikėtų anksčiau nueiti miegoti, nes reikės anksti keltis (prie mokyklos renkamės 7.30). Bet kur tau…

Birželio 22d. (pirmadienis)

Anksti ryte 7.30 su savo “pikeliais” jau renkamės, kraunamės bagažą į mėlynąjį autobusiuką. Paskutiniai atsimojavimai su namiškiais, sėdame į geltonąjį J autobusiuką ir pajudame link Kelmės. O Kristina su Romu važiuoja į Kelmės “Maksimą” nupirkti maisto. Ten jų jau laukia Algimantas. Viskas atrodo sustyguota, bet ir vėl – dėl sveikatos problemų negali važiuoti Karolina V. (O išvakarėse atsisakė dar keli). Gaila...

Pagaliau mes pamatome mūsų Kražantę. Nudžiungame. Kažkas sarkastiškai šūkteli: „vandens yra“. Nekantraujame įlipti į baidarę. Vadas (direktorius) išvardija ekipažus ir jų eiliškumą. Sau kilniaširdiškai pasiima naujoką Regimantą Kasparą (išpildo Romutės norą susikeisti). Džiaugiamės, kad nelyja. Paskutinės nuotraukos krante, prieš išplaukiant… Ir štai nuo kranto atsistumia pirma baidarė. Romas pasiaukoja ir plaukia vienas, jo paskutinė baidarė.

Smagu vėl pajausti, kaip baidarė čiuožia vandeniu. Nuotaikos puikios: juokaujame, taškomės, žiūrinėjame dugną ir krantus. Va ir ant seklumos užplaukiam, beviltiškai kapstomės, kilnojame šiknas, atsieit stumiamės, kartais pavyksta, o kartais reikia ir išlipti.

Bet kuo toliau, tuo šakų daugiau nei vandens. Jaučiamės lyg robinzonai, skinamės sau kelią pro šakas ir į upę nugriuvusius medžius. Gerai, kad turime stiprius vyrukus. Greitai pusė ekipažų sušlampa iki juosmens. Užmiršome siurbėles ir kitus gyvius – nėra kada apie juos galvoti.

Džiaugiamės neatsidžiaugiame jaunaisiais baidarininkais – Matu Raubicku ir Kipru Merkeliu, kurie yra labai paslaugūs, darbštūs ir linksmi. Atrodo, kad vaikinams smagiau vandenyje nei baidarėje. Jie mato vyresnių baidarininkų (Pijaus Valantukevičiaus, Manto Molotoko, Klaudijaus Virmausko ir kt.) pavyzdį, kurie irgi negailėdami jėgų padeda tarp šakų ir akmenų įstrigusioms baidarėms ir jų įguloms. Linksmos, draugiškos ir išradingos buvo ir visos mūsų merginos. Nebuvo niurzgalių – vadas ir Kristina pasitaria- visi darome. Jei pietaujame, tai pietaujame, jei plaukiame, tai plaukiame. Dar ir padainavome, nors paskutinėje baidarėje sėdėjusiam Romui ir nebuvo girdėti. Jam nebuvo saldu vienam plaukti…

Vakarop mūsų jėgos pradeda sekti. O ir lietus negailestingai bando mūsų kantrybę. Atkarpa iki Kelmės užtvankos itin sunki – nėra srovės, platu lyg ežere, čia reikia raumenų… Nuobodu… Plaukiame jau sušlapę, pritilę. Nudžiungame pamatę užtvanką, sukame į krantą, pagaliau pajudėsime, pamankštinsime kojas.

Persinešame baidares, pailsime, pasitariame ir nutariame sustoti nakvynei už Kelmės sodų, kur galima bus kurti laužą, statyti palapines. Taigi vėl griebiame irklus. Bet atrodo vietoje: viena kilpa po kitos. Gerai, kad nebelyja, bet vakarėja ir darosi šaltoka. Šiandien jau daug nuplaukėme, tad viltingai dairomės nuolaidaus kranto ir kelio, kuriuo privažiuotų autobusiukas ir atvežtų mūsų palapines, miegmaišius.

Tinkamos pakrantės ilgai nerandame. Pagaliau sustojame   ??????      kaime, paprašome močiutės pasistatyti jos nušienautoje pievoje palapines, susikurti laužą. Ji su užuojauta žvelgia į mus sustirusius ir mielai sutinka. Visi subruzdame vilkti, nešti valtis. „Atvažiuoja“ mūsų daiktai. Puolame kuo greičiau ir kuo šilčiau apsirengti, nes krečia drebulys.

Apie vidurnaktį jau esame sotūs ir laimingi. Kristina su Romute puikiai suplanavusios mūsų vakarienę. Romutė iš „kirvio“ sugeba išvirti arbatą. Skanaujame raudonųjų dobiliukų arbatą (nes mus supančiose pievose jau nebeįžvelgiame mėnesienoje nei čiobrelių, nei žemuogių, nei kt. vaistažolių) Vadas atsargiai ragauja arbatą „kad tik naktį nereikėtų lakstyti“.

Naktį vėl gauname kaip reikiant lietaus. Ryte dar lynoja, bet virėjos, „laužininkai“ aukojasi, anksti keliasi. Netrukus spragsi, traška laužas, užkaičiama sriuba. Dar tokios skanios perlinių kruopų sriubos- košės nebuvome valgę. O kur dar dobiliukų arbata J ir kitos vaišės. Vėl didelis ačiū ir komplimentai Kristinai, Romutei. Ryte teigiamas arbatos poveikis buvo patvirtintas „Google“ rasta informacija: „... dobilai- augalai, pasižymintys puikiomis vaistinėmis savybėmis“. Pasirodo, kad dobiliukai suteikia visokių galių tiek vyrams, tiek moterims, be to džiovinti jauni dobilų lapai naudojami kaip prieskonis, kurio kvapas panašus į vanilę, jie itin tinka su ryžiais.

Po sočių pusryčių buvo numatytos krikštynos. Mūsų laukė ilga ceremonija, kuriai plaukimo baidarėmis asai kruopščiai ir paslaptingai ruošėsi. Dulksnojo smulkus lietus (kaipgi be jo). Atėjo kulminacinis momentas: išsirikiavo krikšto tėvai ir mamos, prie baidarių buvo liepta suklaupti „nekrikštams“. Ko tik mes nedarėme: žadėjome, ragavome, gėrėme, bučiavome. Bet nesakysime ką, kad kitais metais plaukiantiems būtų intriga J. Mus visaip bandė, bet mes atsilaikėme, garbingai praėjome visus išbandymus ir pelnytai gavome krikšto liudijimus. Meteorologinė  prognozė ir toliau pranašavo lietų… Tad nusprendėme toliau nebeplaukti.

Komanda pasižymėjo ypatingu draugiškumu, visi buvo fiziškai stiprūs, linksmi ir kantrūs, pasiaukojantys ir išradingi. Kražantė mums suteikė puikią progą ne tik geriau vieni kitus pažinti, suprasti, bet vieni iš kitų daug ko pasimokėme.

Sudie, Kražante! Plauksim, kai bus daugiau vandens… Gerų likusių atostogų visiems!

Žygio dalyvė mokytoja Vilma Kaktytė.